Fata Morgana (el. knyga) (skaityta knyga) | Sonata Dirsytė | knygos.lt

Aprašymas

„Fata morgana“ – tikrais faktais paremta neįtikėtina istorija, prieš šimtmetį nutikusi vidurio Lietuvoje.

Tai – papildytas, atnaujintas debiutinio Sonatos Dirsytės istorinio romano leidimas. Kėdainiuose gimusi ir augusi autorė, ryšių su visuomene specialistė, dabar gyvenanti Vilniuje, užrašė iš prosenelės bei močiutės girdėtas tikras, kartais mistiškas, net makabriškas istorijas apie tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo paliestus Kėdainius.

Tarpukariu ir karo metais abipus Nevėžio krantų vyko ne tik išgyvenimo dramos, bet ir siaubo filmų scenarijus primenantys įvykiai. Pasakojimo centre – anksti tėvų netekusios jaunos merginos Elenos istorija, per kurią skirtingais laikmečiais supažindinama su neįtikėtinais aplink Kėdainius gyvenusių dvarininkų ir paprastų žmonių, taip pat čia klestėjusių žydų likimais. Romane pasakojama ir liūdnai pagarsėjusios, net ir po mirties kunigams ramybės nedavusios Šventybrasčio Barboros istorija.

FATA MORGANA – ir išgyvenimo istorija, pasakojanti apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais žmonės bandė prisitaikyti ir išlikti tarp draugų ir priešų, kurie galėjo ir išgelbėti, ir pasmerkti pražūčiai.

FATA MORGANA – tai optinė apgaulė, kai vandenyje esantys objektai gali atrodyti tarsi sklandantys ore. Šis reiškinys tarpukario geografų buvo pastebėtas Nevėžyje ties Kėdainiais ir aprašytas. „Fata morgana“ kūrinyje tapo ne tik ramybės pranašu, bet ir neįmenamų paslapčių simboliu.

„Godžiai perskaičiau per tris vakarus. Sakyčiau knyga – tarsi aistringai megzta servetėlė su raštais, kai nežinai, kur vienas baigiasi ir prasidės kitas. Tai tarsi pasaką ar legendą primenantis istorinis romanas. Skaitydama prisiminiau savo vaikystę ir kaip klausydavausi bobutės Barboros pasakojimų apie jos jaunystę, apie karą, apie žydus...“ – Beata Nicholson, laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė

2021 metais išleistas romanas tapo kone socialiniu reiškiniu: istorijos pėdsakais po Kėdainius vyko ir tebevyksta ekskursijos, žmonės savarankiškai su knyga rankose keliauja po Kėdainių apylinkes automobiliais, dviračiais, motociklais. 2025 metais Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka (finansavo Kėdainių rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba) sukūrė interaktyvų literatūrinį kelią po Kėdainių apylinkes istorinio romano „Fata morgana“ pėdsakais, todėl šiandien kiekvienas skaitytojas savarankiškai gali keliauti romane minimomis vietomis ir atrasti Kėdainius bei jų istoriją tarsi keliautų su istoriku ir knygos autore.

Kėdainiai 2026 metais tampa Lietuvos kultūros sostine. Tai – dar viena proga visiems (lankiusiems šį miestą ar jame net gyvenantiems, o gal tik pravažiavusiems ir dar niekados čia neužklydusiems) su knyga leistis į gyvą literatūrinę kelionę po Kėdainių istoriją pagal tikrą, kartais mistišką, legendomis apipintą pasakojimą.